/ru/
ошалеть; дуреть; (о)балдеть
/en/
lose one's head ; go crazy/mad
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | klaikstu | klaikau | klaikdavau | klaiksiu |
| 2p.sg. | klaiksti | klaikai | klaikdavai | klaiksi |
| 3p.sg. | klaiksta | klaiko | klaikdavo | klaiks |
| 1p.pl. | klaikstam, klaikstame | klaikome, klaikom | klaikdavome, klaikdavom | klaiksime, klaiksim |
| 2p.pl. | klaikstate, klaikstat | klaikot, klaikote | klaikdavot, klaikdavote | klaiksite, klaiksit |
| 3p.pl. | klaiksta | klaiko | klaikdavo | klaiks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | klaikčiau | klaiktumėme, klaiktumėm, klaiktume |
| 2p. | klaiktumei, klaiktum | klaiktumėt, klaiktumėte |
| 3p. | klaiktų | klaiktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | klaikim, klaikime | |
| 2p. | klaik, klaiki | klaikit, klaikite |
| 3p. | teklaikstie, teklaiksta | teklaikstie, teklaiksta |