/ru/
отнимать, отбирать, лишать; вычитать
/en/
1. (iš ko, ką kam) take (from); a. iš ko pinigus take money from smb ; rob smb of money; a. kam teises deprive smb of rights; a. kam duonos kąsnį deprive smb of a livelihood ;2. mat. subtract; iš vieno skaičiaus a. kitą subtract one number from another; jam žadą atėmė he has lost (the use of) his tongue ; rankas ir kojas jam atėmė he has lost the use of his legs and arms
/de/
(iš ko) wegnehmen* vt (D); entreißen* vt (j-m)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atimu | atėmiau | atimdavau | atimsiu |
| 2p.sg. | atimi | atėmei | atimdavai | atimsi |
| 3p.sg. | atima | atėmė | atimdavo | atims |
| 1p.pl. | atimam, atimame | atėmėm, atėmėme | atimdavome, atimdavom | atimsime, atimsim |
| 2p.pl. | atimate, atimat | atėmėte, atėmėt | atimdavot, atimdavote | atimsit, atimsite |
| 3p.pl. | atima | atėmė | atimdavo | atims |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atimčiau | atimtumėme, atimtume, atimtumėm |
| 2p. | atimtumei, atimtum | atimtumėt, atimtumėte |
| 3p. | atimtų | atimtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atimkim, atimkime | |
| 2p. | atimki, atimk | atimkit, atimkite |
| 3p. | teatimie, teatima | teatima, teatimie |