|
|
|
|
литовский словарь / dilgėti | |
dilgė́ti (dìlga, dilgė́jo)
1. (niežėti) зудеть, чесаться;
2. žr. knietėti 1
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | dilgiu | dilgėjau | dilgėdavau | dilgėsiu |
|---|
| 2p.sg. | dilgi | dilgėjai | dilgėdavai | dilgėsi |
|---|
| 3p.sg. | dilgi | dilgėjo | dilgėdavo | dilgės |
|---|
| 1p.pl. | dilgime, dilgim | dilgėjom, dilgėjome | dilgėdavom, dilgėdavome | dilgėsime, dilgėsim |
|---|
| 2p.pl. | dilgite, dilgit | dilgėjot, dilgėjote | dilgėdavot, dilgėdavote | dilgėsit, dilgėsite |
|---|
| 3p.pl. | dilgi | dilgėjo | dilgėdavo | dilgės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | dilgėčiau | dilgėtumėm, dilgėtume, dilgėtumėme |
|---|
| 2p. | dilgėtumei, dilgėtum | dilgėtumėt, dilgėtumėte |
|---|
| 3p. | dilgėtų | dilgėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | dilgėkim, dilgėkime |
|---|
| 2p. | dilgėk, dilgėki | dilgėkite, dilgėkit |
|---|
| 3p. | tedilgie, tedilgi | tedilgie, tedilgi |
|---|
|
