|
|
|
|
литовский словарь / glusčioti | | glusčióti (glusčiója, glusčiójo) (prie ko) прижиматься (к кому)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | glusčioju | glusčiojau | glusčiodavau | glusčiosiu |
---|
2p.sg. | glusčioji | glusčiojai | glusčiodavai | glusčiosi |
---|
3p.sg. | glusčioja | glusčiojo | glusčiodavo | glusčios |
---|
1p.pl. | glusčiojam, glusčiojame | glusčiojome, glusčiojom | glusčiodavome, glusčiodavom | glusčiosime, glusčiosim |
---|
2p.pl. | glusčiojat, glusčiojate | glusčiojot, glusčiojote | glusčiodavot, glusčiodavote | glusčiosite, glusčiosit |
---|
3p.pl. | glusčioja | glusčiojo | glusčiodavo | glusčios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | glusčiočiau | glusčiotume, glusčiotumėme, glusčiotumėm |
---|
2p. | glusčiotumei, glusčiotum | glusčiotumėte, glusčiotumėt |
---|
3p. | glusčiotų | glusčiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | glusčiokim, glusčiokime |
---|
2p. | glusčioki, glusčiok | glusčiokit, glusčiokite |
---|
3p. | teglusčiojie, teglusčioja | teglusčioja, teglusčiojie |
---|
|