/ru/
топтать; растаптывать; истаптывать; попирать
/en/
žr. mindyti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | mindžioju | mindžiojau | mindžiodavau | mindžiosiu |
| 2p.sg. | mindžioji | mindžiojai | mindžiodavai | mindžiosi |
| 3p.sg. | mindžioja | mindžiojo | mindžiodavo | mindžios |
| 1p.pl. | mindžiojam, mindžiojame | mindžiojome, mindžiojom | mindžiodavome, mindžiodavom | mindžiosim, mindžiosime |
| 2p.pl. | mindžiojate, mindžiojat | mindžiojote, mindžiojot | mindžiodavote, mindžiodavot | mindžiosite, mindžiosit |
| 3p.pl. | mindžioja | mindžiojo | mindžiodavo | mindžios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | mindžiočiau | mindžiotumėm, mindžiotume, mindžiotumėme |
| 2p. | mindžiotum, mindžiotumei | mindžiotumėt, mindžiotumėte |
| 3p. | mindžiotų | mindžiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | mindžiokim, mindžiokime | |
| 2p. | mindžiok, mindžioki | mindžiokite, mindžiokit |
| 3p. | temindžioja, temindžiojie | temindžioja, temindžiojie |