|
|
|
|
литовский словарь / sužvigdyti | |
sužvigdýti (sužvìgdo, sužvìgdė) prž. заставить/ заставлять визжать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sužvigdau | sužvigdžiau | sužvigdydavau | sužvigdysiu |
|---|
| 2p.sg. | sužvigdai | sužvigdei | sužvigdydavai | sužvigdysi |
|---|
| 3p.sg. | sužvigdo | sužvigdė | sužvigdydavo | sužvigdys |
|---|
| 1p.pl. | sužvigdom, sužvigdome | sužvigdėme, sužvigdėm | sužvigdydavome, sužvigdydavom | sužvigdysim, sužvigdysime |
|---|
| 2p.pl. | sužvigdote, sužvigdot | sužvigdėte, sužvigdėt | sužvigdydavote, sužvigdydavot | sužvigdysite, sužvigdysit |
|---|
| 3p.pl. | sužvigdo | sužvigdė | sužvigdydavo | sužvigdys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sužvigdyčiau | sužvigdytumėme, sužvigdytumėm, sužvigdytume |
|---|
| 2p. | sužvigdytum, sužvigdytumei | sužvigdytumėt, sužvigdytumėte |
|---|
| 3p. | sužvigdytų | sužvigdytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sužvigdykime, sužvigdykim |
|---|
| 2p. | sužvigdyk, sužvigdyki | sužvigdykit, sužvigdykite |
|---|
| 3p. | tesužvigdai, tesužvigdo | tesužvigdo, tesužvigdai |
|---|
|
