|
|
|
|
литовский словарь / išbrukti | |
išbrùkti (ìšbruka, išbrùko)
1. (linus) вытрепать/ трепать;
2. (išgrūsti) вытолкнуть/выталкивать, выгнать/выгонять
/en/
1. push out ; throw out ; 2. (linus) swingle up (flax)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išbruku | išbrukau | išbrukdavau | išbruksiu |
|---|
| 2p.sg. | išbruki | išbrukai | išbrukdavai | išbruksi |
|---|
| 3p.sg. | išbruka | išbruko | išbrukdavo | išbruks |
|---|
| 1p.pl. | išbrukame, išbrukam | išbrukom, išbrukome | išbrukdavom, išbrukdavome | išbruksim, išbruksime |
|---|
| 2p.pl. | išbrukate, išbrukat | išbrukote, išbrukot | išbrukdavote, išbrukdavot | išbruksite, išbruksit |
|---|
| 3p.pl. | išbruka | išbruko | išbrukdavo | išbruks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išbrukčiau | išbruktumėm, išbruktume, išbruktumėme |
|---|
| 2p. | išbruktum, išbruktumei | išbruktumėt, išbruktumėte |
|---|
| 3p. | išbruktų | išbruktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išbrukime, išbrukim |
|---|
| 2p. | išbruki, išbruk | išbrukite, išbrukit |
|---|
| 3p. | teišbrukie, teišbruka | teišbrukie, teišbruka |
|---|
|
