/ru/
понести (что-то)
/en/
1. carry; p. vaiką ant rankų carry a child in one's arms;2. (galėti nešti) be able to carry
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | panešu | panešiau | panešdavau | panešiu |
| 2p.sg. | paneši | panešei | panešdavai | paneši |
| 3p.sg. | paneša | panešė | panešdavo | paneš |
| 1p.pl. | panešame, panešam | panešėme, panešėm | panešdavome, panešdavom | panešim, panešime |
| 2p.pl. | panešat, panešate | panešėte, panešėt | panešdavot, panešdavote | panešit, panešite |
| 3p.pl. | paneša | panešė | panešdavo | paneš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | paneščiau | paneštume, paneštumėm, paneštumėme |
| 2p. | paneštum, paneštumei | paneštumėt, paneštumėte |
| 3p. | paneštų | paneštų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | paneškim, paneškime | |
| 2p. | paneški, panešk | paneškit, paneškite |
| 3p. | tepanešie, tepaneša | tepanešie, tepaneša |