|
|
|
|
литовский словарь / užpelkėti | | užpelkė́ti (užpelkė́ja, užpelkė́jo) — заболотиться/заболачиваться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užpelkėju | užpelkėjau | užpelkėdavau | užpelkėsiu |
---|
2p.sg. | užpelkėji | užpelkėjai | užpelkėdavai | užpelkėsi |
---|
3p.sg. | užpelkėja | užpelkėjo | užpelkėdavo | užpelkės |
---|
1p.pl. | užpelkėjam, užpelkėjame | užpelkėjome, užpelkėjom | užpelkėdavom, užpelkėdavome | užpelkėsim, užpelkėsime |
---|
2p.pl. | užpelkėjate, užpelkėjat | užpelkėjote, užpelkėjot | užpelkėdavote, užpelkėdavot | užpelkėsite, užpelkėsit |
---|
3p.pl. | užpelkėja | užpelkėjo | užpelkėdavo | užpelkės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užpelkėčiau | užpelkėtumėm, užpelkėtume, užpelkėtumėme |
---|
2p. | užpelkėtumei, užpelkėtum | užpelkėtumėte, užpelkėtumėt |
---|
3p. | užpelkėtų | užpelkėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užpelkėkim, užpelkėkime |
---|
2p. | užpelkėk, užpelkėki | užpelkėkite, užpelkėkit |
---|
3p. | teužpelkėjie, teužpelkėja | teužpelkėjie, teužpelkėja |
---|
|