/ru/
огорчаться; расстраиваться
/en/
get/feel upset/distressed, grieve
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susigraužiu | susigraužiau | susigrauždavau | susigraušiu |
| 2p.sg. | susigrauži | susigraužei | susigrauždavai | susigrauši |
| 3p.sg. | susigraužia | susigraužė | susigrauždavo | susigrauš |
| 1p.pl. | susigraužiame, susigraužiam | susigraužėme, susigraužėm | susigrauždavome | susigraušime |
| 2p.pl. | susigraužiate | susigraužėt, susigraužėte | susigrauždavote | susigraušite |
| 3p.pl. | susigraužia | susigraužė | susigrauždavo | susigrauš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susigraužčiau | susigraužtume, susigraužtumėme |
| 2p. | susigraužtumei, susigraužtum | susigraužtumėte |
| 3p. | susigraužtų | susigraužtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susigraužkim, susigraužkime | |
| 2p. | susigraužk, susigraužki | susigraužkite, susigraužkit |
| 3p. | tesusigraužie, tesusigraužia | tesusigraužie, tesusigraužia |