|
|
|
|
литовский словарь / nusidžiaugti | | nusidžiaũgti (nusidžiaũgia, nusìdžiaugė) обрадоваться/ радоваться
/en/ be delighted/pleased; rejoice (at, over).
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | nusidžiaugiu | nusidžiaugau, nusidžiaugiau | nusidžiaugdavau | nusidžiaugsiu |
---|
2p.sg. | nusidžiaugi | nusidžiaugai, nusidžiaugei | nusidžiaugdavai | nusidžiaugsi |
---|
3p.sg. | nusidžiaugia | nusidžiaugo, nusidžiaugė | nusidžiaugdavo | nusidžiaugs |
---|
1p.pl. | nusidžiaugiam, nusidžiaugiame | nusidžiaugėme, nusidžiaugom, nusidžiaugome, nusidžiaugėm | nusidžiaugdavome | nusidžiaugsime |
---|
2p.pl. | nusidžiaugiate | nusidžiaugėt, nusidžiaugėte, nusidžiaugote, nusidžiaugot | nusidžiaugdavote | nusidžiaugsite |
---|
3p.pl. | nusidžiaugia | nusidžiaugė, nusidžiaugo | nusidžiaugdavo | nusidžiaugs |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | nusidžiaugčiau | nusidžiaugtumėme, nusidžiaugtume |
---|
2p. | nusidžiaugtumei, nusidžiaugtum | nusidžiaugtumėte |
---|
3p. | nusidžiaugtų | nusidžiaugtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | nusidžiaukime, nusidžiaukim |
---|
2p. | nusidžiauki, nusidžiauk | nusidžiaukite, nusidžiaukit |
---|
3p. | tenusidžiaugie, tenusidžiaugia | tenusidžiaugie, tenusidžiaugia |
---|
|