|
|
|
|
литовский словарь / išspinduliuoti | |
išspinduliúoti (išspinduliúoja, išspinduliãvo) — излучить/излучать
/en/
(e)radiate
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išspinduliuoju | išspinduliavau | išspinduliuodavau | išspinduliuosiu |
|---|
| 2p.sg. | išspinduliuoji | išspinduliavai | išspinduliuodavai | išspinduliuosi |
|---|
| 3p.sg. | išspinduliuoja | išspinduliavo | išspinduliuodavo | išspinduliuos |
|---|
| 1p.pl. | išspinduliuojam, išspinduliuojame | išspinduliavom, išspinduliavome | išspinduliuodavome, išspinduliuodavom | išspinduliuosim, išspinduliuosime |
|---|
| 2p.pl. | išspinduliuojate, išspinduliuojat | išspinduliavot, išspinduliavote | išspinduliuodavote, išspinduliuodavot | išspinduliuosite, išspinduliuosit |
|---|
| 3p.pl. | išspinduliuoja | išspinduliavo | išspinduliuodavo | išspinduliuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išspinduliuočiau | išspinduliuotumėm, išspinduliuotume, išspinduliuotumėme |
|---|
| 2p. | išspinduliuotum, išspinduliuotumei | išspinduliuotumėte, išspinduliuotumėt |
|---|
| 3p. | išspinduliuotų | išspinduliuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išspinduliuokime, išspinduliuokim |
|---|
| 2p. | išspinduliuoki, išspinduliuok | išspinduliuokite, išspinduliuokit |
|---|
| 3p. | teišspinduliuoja, teišspinduliuojie | teišspinduliuojie, teišspinduliuoja |
|---|
|
