|
|
|
|
литовский словарь / įspėjinėti | | įspėjinė́ti (įspėjinė́ja, įspėjinė́jo) džn. mžb. 1. предупреждать, предостерегать, делать предупреждения; 2. (minti) отгадывать, угадывать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | įspėjinėju | įspėjinėjau | įspėjinėdavau | įspėjinėsiu |
---|
2p.sg. | įspėjinėji | įspėjinėjai | įspėjinėdavai | įspėjinėsi |
---|
3p.sg. | įspėjinėja | įspėjinėjo | įspėjinėdavo | įspėjinės |
---|
1p.pl. | įspėjinėjame, įspėjinėjam | įspėjinėjome, įspėjinėjom | įspėjinėdavom, įspėjinėdavome | įspėjinėsime, įspėjinėsim |
---|
2p.pl. | įspėjinėjat, įspėjinėjate | įspėjinėjote, įspėjinėjot | įspėjinėdavote, įspėjinėdavot | įspėjinėsit, įspėjinėsite |
---|
3p.pl. | įspėjinėja | įspėjinėjo | įspėjinėdavo | įspėjinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | įspėjinėčiau | įspėjinėtume, įspėjinėtumėm, įspėjinėtumėme |
---|
2p. | įspėjinėtum, įspėjinėtumei | įspėjinėtumėt, įspėjinėtumėte |
---|
3p. | įspėjinėtų | įspėjinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | įspėjinėkim, įspėjinėkime |
---|
2p. | įspėjinėki, įspėjinėk | įspėjinėkite, įspėjinėkit |
---|
3p. | teįspėjinėjie, teįspėjinėja | teįspėjinėjie, teįspėjinėja |
---|
|