|
|
|
|
литовский словарь / užvarduoti | | užvardúoti (užvardúoja, užvardãvo) šnek. заговорить/ заговаривать (от болезни)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užvarduoju | užvardavau | užvarduodavau | užvarduosiu |
---|
2p.sg. | užvarduoji | užvardavai | užvarduodavai | užvarduosi |
---|
3p.sg. | užvarduoja | užvardavo | užvarduodavo | užvarduos |
---|
1p.pl. | užvarduojame, užvarduojam | užvardavome, užvardavom | užvarduodavom, užvarduodavome | užvarduosim, užvarduosime |
---|
2p.pl. | užvarduojat, užvarduojate | užvardavot, užvardavote | užvarduodavote, užvarduodavot | užvarduosite, užvarduosit |
---|
3p.pl. | užvarduoja | užvardavo | užvarduodavo | užvarduos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užvarduočiau | užvarduotumėm, užvarduotume, užvarduotumėme |
---|
2p. | užvarduotum, užvarduotumei | užvarduotumėt, užvarduotumėte |
---|
3p. | užvarduotų | užvarduotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užvarduokime, užvarduokim |
---|
2p. | užvarduok, užvarduoki | užvarduokit, užvarduokite |
---|
3p. | teužvarduojie, teužvarduoja | teužvarduojie, teužvarduoja |
---|
|