|
|
|
|
литовский словарь / atidavinėti | |
atidavinė́ti (atidavinė́ja, atidavinė́jo) džn. — отдавать; вручать; сдавать
/ru/
отдавать; вручать; сдавать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atidavinėju | atidavinėjau | atidavinėdavau | atidavinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atidavinėji | atidavinėjai | atidavinėdavai | atidavinėsi |
|---|
| 3p.sg. | atidavinėja | atidavinėjo | atidavinėdavo | atidavinės |
|---|
| 1p.pl. | atidavinėjam, atidavinėjame | atidavinėjom, atidavinėjome | atidavinėdavome, atidavinėdavom | atidavinėsime, atidavinėsim |
|---|
| 2p.pl. | atidavinėjate, atidavinėjat | atidavinėjot, atidavinėjote | atidavinėdavote, atidavinėdavot | atidavinėsit, atidavinėsite |
|---|
| 3p.pl. | atidavinėja | atidavinėjo | atidavinėdavo | atidavinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atidavinėčiau | atidavinėtumėm, atidavinėtume, atidavinėtumėme |
|---|
| 2p. | atidavinėtumei, atidavinėtum | atidavinėtumėte, atidavinėtumėt |
|---|
| 3p. | atidavinėtų | atidavinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atidavinėkim, atidavinėkime |
|---|
| 2p. | atidavinėk, atidavinėki | atidavinėkit, atidavinėkite |
|---|
| 3p. | teatidavinėja, teatidavinėjie | teatidavinėja, teatidavinėjie |
|---|
|
