|
|
|
|
литовский словарь / išgąstauti | |
išgąstáuti (išgąstáuja, išgąstãvo) пугаться, бояться, опасаться, тревожиться;
/en/
be anxious/uneasy/worried ;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgąstauju | išgąstavau | išgąstaudavau | išgąstausiu |
|---|
| 2p.sg. | išgąstauji | išgąstavai | išgąstaudavai | išgąstausi |
|---|
| 3p.sg. | išgąstauja | išgąstavo | išgąstaudavo | išgąstaus |
|---|
| 1p.pl. | išgąstaujame, išgąstaujam | išgąstavome, išgąstavom | išgąstaudavom, išgąstaudavome | išgąstausim, išgąstausime |
|---|
| 2p.pl. | išgąstaujat, išgąstaujate | išgąstavote, išgąstavot | išgąstaudavot, išgąstaudavote | išgąstausite, išgąstausit |
|---|
| 3p.pl. | išgąstauja | išgąstavo | išgąstaudavo | išgąstaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgąstaučiau | išgąstautumėme, išgąstautume, išgąstautumėm |
|---|
| 2p. | išgąstautum, išgąstautumei | išgąstautumėte, išgąstautumėt |
|---|
| 3p. | išgąstautų | išgąstautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgąstaukime, išgąstaukim |
|---|
| 2p. | išgąstauk, išgąstauki | išgąstaukit, išgąstaukite |
|---|
| 3p. | teišgąstauja, teišgąstaujie | teišgąstaujie, teišgąstauja |
|---|
|
