/ru/
обязываться
/en/
pledge oneself, commit oneself
/de/
sich verpflichten
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsipareigoju | įsipareigojau | įsipareigodavau | įsipareigosiu |
| 2p.sg. | įsipareigoji | įsipareigojai | įsipareigodavai | įsipareigosi |
| 3p.sg. | įsipareigoja | įsipareigojo | įsipareigodavo | įsipareigos |
| 1p.pl. | įsipareigojame, įsipareigojam | įsipareigojome, įsipareigojom | įsipareigodavome | įsipareigosime |
| 2p.pl. | įsipareigojate | įsipareigojot, įsipareigojote | įsipareigodavote | įsipareigosite |
| 3p.pl. | įsipareigoja | įsipareigojo | įsipareigodavo | įsipareigos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsipareigočiau | įsipareigotumėme, įsipareigotume |
| 2p. | įsipareigotumei, įsipareigotum | įsipareigotumėte |
| 3p. | įsipareigotų | įsipareigotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsipareigokim, įsipareigokime | |
| 2p. | įsipareigok, įsipareigoki | įsipareigokite, įsipareigokit |
| 3p. | teįsipareigoja, teįsipareigojie | teįsipareigojie, teįsipareigoja |