/ru/
взять; брать
/en/
1. take (for oneself); (su savimi) take with one/oneself, bring along; jis pasiėmė pieštuką he took the pencil;2. (prisiimti) take upon oneself; undertake; p. atsakomybę už ką assume responsibility for smth; jis pasiėmė tą darbą he undertook the work
/de/
mitnehmen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pasiimu | pasiėmiau | pasiimdavau | pasiimsiu |
| 2p.sg. | pasiimi | pasiėmei | pasiimdavai | pasiimsi |
| 3p.sg. | pasiima | pasiėmė | pasiimdavo | pasiims |
| 1p.pl. | pasiimam, pasiimame | pasiėmėme, pasiėmėm | pasiimdavome | pasiimsime |
| 2p.pl. | pasiimate | pasiėmėte, pasiėmėt | pasiimdavote | pasiimsite |
| 3p.pl. | pasiima | pasiėmė | pasiimdavo | pasiims |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pasiimčiau | pasiimtume, pasiimtumėme |
| 2p. | pasiimtum, pasiimtumei | pasiimtumėte |
| 3p. | pasiimtų | pasiimtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pasiimkim, pasiimkime | |
| 2p. | pasiimk, pasiimki | pasiimkite, pasiimkit |
| 3p. | tepasiima, tepasiimie | tepasiimie, tepasiima |