|
|
|
|
литовский словарь / murmtelėti | |
mùrmtelėti (mùrmtelėja, mùrmtelėjo) буркнуть/буркать šnek., пробормотать/бормотать
/en/
growl out; give a mumble
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | murmteliu | murmtelėjau | murmtelėdavau | murmtelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | murmteli | murmtelėjai | murmtelėdavai | murmtelėsi |
|---|
| 3p.sg. | murmteli | murmtelėjo | murmtelėdavo | murmtelės |
|---|
| 1p.pl. | murmtelim, murmtelime | murmtelėjom, murmtelėjome | murmtelėdavome, murmtelėdavom | murmtelėsim, murmtelėsime |
|---|
| 2p.pl. | murmtelite, murmtelit | murmtelėjote, murmtelėjot | murmtelėdavote, murmtelėdavot | murmtelėsit, murmtelėsite |
|---|
| 3p.pl. | murmteli | murmtelėjo | murmtelėdavo | murmtelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | murmtelėčiau | murmtelėtume, murmtelėtumėm, murmtelėtumėme |
|---|
| 2p. | murmtelėtumei, murmtelėtum | murmtelėtumėte, murmtelėtumėt |
|---|
| 3p. | murmtelėtų | murmtelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | murmtelėkim, murmtelėkime |
|---|
| 2p. | murmtelėki, murmtelėk | murmtelėkit, murmtelėkite |
|---|
| 3p. | temurmteli, temurmtelie | temurmtelie, temurmteli |
|---|
|
