|
|
|
|
литовский словарь / suraičioti | | suráičioti (suráičioja, suráičiojo) džn. скатывать/скатить (в одно место)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suraičioju | suraičiojau | suraičiodavau | suraičiosiu |
---|
2p.sg. | suraičioji | suraičiojai | suraičiodavai | suraičiosi |
---|
3p.sg. | suraičioja | suraičiojo | suraičiodavo | suraičios |
---|
1p.pl. | suraičiojame, suraičiojam | suraičiojom, suraičiojome | suraičiodavome, suraičiodavom | suraičiosim, suraičiosime |
---|
2p.pl. | suraičiojate, suraičiojat | suraičiojote, suraičiojot | suraičiodavot, suraičiodavote | suraičiosit, suraičiosite |
---|
3p.pl. | suraičioja | suraičiojo | suraičiodavo | suraičios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suraičiočiau | suraičiotumėme, suraičiotume, suraičiotumėm |
---|
2p. | suraičiotum, suraičiotumei | suraičiotumėt, suraičiotumėte |
---|
3p. | suraičiotų | suraičiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suraičiokim, suraičiokime |
---|
2p. | suraičioki, suraičiok | suraičiokite, suraičiokit |
---|
3p. | tesuraičioja, tesuraičiojie | tesuraičiojie, tesuraičioja |
---|
|