|
|
|
|
литовский словарь / išskelti | |
išskélti (ìšskelia, išskė́lė) (gauti ugnį) высечь/ высекать;
dúok kempìnės ùgniai i. — дай трут для высекания огня
/en/
(ugnį) strike fire
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išskeliu | išskėliau | išskeldavau | išskelsiu |
|---|
| 2p.sg. | išskeli | išskėlei | išskeldavai | išskelsi |
|---|
| 3p.sg. | išskeli, išskelia | išskėlė | išskeldavo | išskels |
|---|
| 1p.pl. | išskelime, išskeliame, išskelim, išskeliam | išskėlėme, išskėlėm | išskeldavom, išskeldavome | išskelsim, išskelsime |
|---|
| 2p.pl. | išskeliat, išskelite, išskeliate, išskelit | išskėlėte, išskėlėt | išskeldavote, išskeldavot | išskelsit, išskelsite |
|---|
| 3p.pl. | išskelia, išskeli | išskėlė | išskeldavo | išskels |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išskelčiau | išskeltumėm, išskeltumėme, išskeltume |
|---|
| 2p. | išskeltumei, išskeltum | išskeltumėt, išskeltumėte |
|---|
| 3p. | išskeltų | išskeltų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išskelkim, išskelkime |
|---|
| 2p. | išskelk, išskelki | išskelkite, išskelkit |
|---|
| 3p. | teišskelia, teišskelie, teišskeli | teišskeli, teišskelie, teišskelia |
|---|
|
