|
|
|
|
литовский словарь / vulgarėti | |
vulgarė́ti (vulgarė́ja, vulgarė́jo) становиться вульгарным;вульгаризироваться; пошлеть
/en/
grow vulgar
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | vulgarėju | vulgarėjau | vulgarėdavau | vulgarėsiu |
|---|
| 2p.sg. | vulgarėji | vulgarėjai | vulgarėdavai | vulgarėsi |
|---|
| 3p.sg. | vulgarėja | vulgarėjo | vulgarėdavo | vulgarės |
|---|
| 1p.pl. | vulgarėjame, vulgarėjam | vulgarėjom, vulgarėjome | vulgarėdavome, vulgarėdavom | vulgarėsime, vulgarėsim |
|---|
| 2p.pl. | vulgarėjate, vulgarėjat | vulgarėjot, vulgarėjote | vulgarėdavote, vulgarėdavot | vulgarėsit, vulgarėsite |
|---|
| 3p.pl. | vulgarėja | vulgarėjo | vulgarėdavo | vulgarės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | vulgarėčiau | vulgarėtumėm, vulgarėtumėme, vulgarėtume |
|---|
| 2p. | vulgarėtumei, vulgarėtum | vulgarėtumėte, vulgarėtumėt |
|---|
| 3p. | vulgarėtų | vulgarėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | vulgarėkim, vulgarėkime |
|---|
| 2p. | vulgarėki, vulgarėk | vulgarėkite, vulgarėkit |
|---|
| 3p. | tevulgarėja, tevulgarėjie | tevulgarėja, tevulgarėjie |
|---|
|
