|
|
|
|
литовский словарь / įpelkėti | |
įpelkė́ti (įpelkė́ja, įpelkė́jo) — заболотиться/заболачиваться spec.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įpelkėju | įpelkėjau | įpelkėdavau | įpelkėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įpelkėji | įpelkėjai | įpelkėdavai | įpelkėsi |
|---|
| 3p.sg. | įpelkėja | įpelkėjo | įpelkėdavo | įpelkės |
|---|
| 1p.pl. | įpelkėjame, įpelkėjam | įpelkėjom, įpelkėjome | įpelkėdavom, įpelkėdavome | įpelkėsime, įpelkėsim |
|---|
| 2p.pl. | įpelkėjat, įpelkėjate | įpelkėjot, įpelkėjote | įpelkėdavote, įpelkėdavot | įpelkėsit, įpelkėsite |
|---|
| 3p.pl. | įpelkėja | įpelkėjo | įpelkėdavo | įpelkės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įpelkėčiau | įpelkėtumėm, įpelkėtume, įpelkėtumėme |
|---|
| 2p. | įpelkėtum, įpelkėtumei | įpelkėtumėte, įpelkėtumėt |
|---|
| 3p. | įpelkėtų | įpelkėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įpelkėkim, įpelkėkime |
|---|
| 2p. | įpelkėki, įpelkėk | įpelkėkite, įpelkėkit |
|---|
| 3p. | teįpelkėjie, teįpelkėja | teįpelkėja, teįpelkėjie |
|---|
|
