|
|
|
|
литовский словарь / ritinėti | |
ritinė́ti (ritinė́ja, ritinė́jo) džn. покатывать, катать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | ritinėju | ritinėjau | ritinėdavau | ritinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | ritinėji | ritinėjai | ritinėdavai | ritinėsi |
|---|
| 3p.sg. | ritinėja | ritinėjo | ritinėdavo | ritinės |
|---|
| 1p.pl. | ritinėjame, ritinėjam | ritinėjom, ritinėjome | ritinėdavom, ritinėdavome | ritinėsime, ritinėsim |
|---|
| 2p.pl. | ritinėjate, ritinėjat | ritinėjote, ritinėjot | ritinėdavot, ritinėdavote | ritinėsit, ritinėsite |
|---|
| 3p.pl. | ritinėja | ritinėjo | ritinėdavo | ritinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | ritinėčiau | ritinėtume, ritinėtumėme, ritinėtumėm |
|---|
| 2p. | ritinėtumei, ritinėtum | ritinėtumėt, ritinėtumėte |
|---|
| 3p. | ritinėtų | ritinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | ritinėkim, ritinėkime |
|---|
| 2p. | ritinėki, ritinėk | ritinėkite, ritinėkit |
|---|
| 3p. | teritinėja, teritinėjie | teritinėja, teritinėjie |
|---|
|
