|
|
|
|
литовский словарь / kirkauti | | kìrkauti (kìrkauja, kìrkavo) (apie žąsis) громко кричать
/en/ (apie žąsis) scream, yell
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | kirkauju | kirkavau | kirkaudavau | kirkausiu |
---|
2p.sg. | kirkauji | kirkavai | kirkaudavai | kirkausi |
---|
3p.sg. | kirkauja | kirkavo | kirkaudavo | kirkaus |
---|
1p.pl. | kirkaujame, kirkaujam | kirkavome, kirkavom | kirkaudavome, kirkaudavom | kirkausim, kirkausime |
---|
2p.pl. | kirkaujate, kirkaujat | kirkavot, kirkavote | kirkaudavot, kirkaudavote | kirkausite, kirkausit |
---|
3p.pl. | kirkauja | kirkavo | kirkaudavo | kirkaus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | kirkaučiau | kirkautumėm, kirkautume, kirkautumėme |
---|
2p. | kirkautum, kirkautumei | kirkautumėte, kirkautumėt |
---|
3p. | kirkautų | kirkautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | kirkaukim, kirkaukime |
---|
2p. | kirkauk, kirkauki | kirkaukite, kirkaukit |
---|
3p. | tekirkauja, tekirkaujie | tekirkaujie, tekirkauja |
---|
|