|
|
|
|
литовский словарь / užverbuoti | |
užverbúoti (užverbúoja, užverbãvo) завербовать/завербовывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užverbuoju | užverbavau | užverbuodavau | užverbuosiu |
|---|
| 2p.sg. | užverbuoji | užverbavai | užverbuodavai | užverbuosi |
|---|
| 3p.sg. | užverbuoja | užverbavo | užverbuodavo | užverbuos |
|---|
| 1p.pl. | užverbuojam, užverbuojame | užverbavom, užverbavome | užverbuodavome, užverbuodavom | užverbuosim, užverbuosime |
|---|
| 2p.pl. | užverbuojat, užverbuojate | užverbavot, užverbavote | užverbuodavot, užverbuodavote | užverbuosite, užverbuosit |
|---|
| 3p.pl. | užverbuoja | užverbavo | užverbuodavo | užverbuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užverbuočiau | užverbuotumėme, užverbuotumėm, užverbuotume |
|---|
| 2p. | užverbuotum, užverbuotumei | užverbuotumėte, užverbuotumėt |
|---|
| 3p. | užverbuotų | užverbuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užverbuokime, užverbuokim |
|---|
| 2p. | užverbuoki, užverbuok | užverbuokit, užverbuokite |
|---|
| 3p. | teužverbuoja, teužverbuojie | teužverbuojie, teužverbuoja |
|---|
|
