|
|
|
|
литовский словарь / paraukyti | | paraukýti (paraũko, paraũkė) džn. морщить/ поморщить (лоб)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | paraukau | paraukiau | paraukydavau | paraukysiu |
---|
2p.sg. | paraukai | paraukei | paraukydavai | paraukysi |
---|
3p.sg. | parauko | paraukė | paraukydavo | paraukys |
---|
1p.pl. | paraukome, paraukom | paraukėme, paraukėm | paraukydavom, paraukydavome | paraukysim, paraukysime |
---|
2p.pl. | paraukot, paraukote | paraukėte, paraukėt | paraukydavote, paraukydavot | paraukysit, paraukysite |
---|
3p.pl. | parauko | paraukė | paraukydavo | paraukys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | paraukyčiau | paraukytumėme, paraukytume, paraukytumėm |
---|
2p. | paraukytumei, paraukytum | paraukytumėte, paraukytumėt |
---|
3p. | paraukytų | paraukytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | paraukykim, paraukykime |
---|
2p. | paraukyki, paraukyk | paraukykite, paraukykit |
---|
3p. | teparauko, teparaukai | teparaukai, teparauko |
---|
|