|
|
|
|
литовский словарь / išturėti | |
išturė́ti (ìšturi, išturė́jo)
1. выдержать/выдерживать; удержать/удерживать;
2. (ištverti) выдержать/выдерживать
/en/
bear ; stand
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išturiu | išturėjau | išturėdavau | išturėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išturi | išturėjai | išturėdavai | išturėsi |
|---|
| 3p.sg. | išturi | išturėjo | išturėdavo | išturės |
|---|
| 1p.pl. | išturime, išturim | išturėjome, išturėjom | išturėdavom, išturėdavome | išturėsim, išturėsime |
|---|
| 2p.pl. | išturite, išturit | išturėjote, išturėjot | išturėdavote, išturėdavot | išturėsit, išturėsite |
|---|
| 3p.pl. | išturi | išturėjo | išturėdavo | išturės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išturėčiau | išturėtumėm, išturėtume, išturėtumėme |
|---|
| 2p. | išturėtum, išturėtumei | išturėtumėt, išturėtumėte |
|---|
| 3p. | išturėtų | išturėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išturėkim, išturėkime |
|---|
| 2p. | išturėk, išturėki | išturėkite, išturėkit |
|---|
| 3p. | teišturie, teišturi | teišturie, teišturi |
|---|
|
