|
|
|
|
литовский словарь / išpinklioti | |
išpìnklioti (išpìnklioja, išpìnkliojo) — выпутать/выпутывать, распутать/распутывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išpinklioju | išpinkliojau | išpinkliodavau | išpinkliosiu |
|---|
| 2p.sg. | išpinklioji | išpinkliojai | išpinkliodavai | išpinkliosi |
|---|
| 3p.sg. | išpinklioja | išpinkliojo | išpinkliodavo | išpinklios |
|---|
| 1p.pl. | išpinkliojame, išpinkliojam | išpinkliojom, išpinkliojome | išpinkliodavome, išpinkliodavom | išpinkliosim, išpinkliosime |
|---|
| 2p.pl. | išpinkliojat, išpinkliojate | išpinkliojote, išpinkliojot | išpinkliodavot, išpinkliodavote | išpinkliosite, išpinkliosit |
|---|
| 3p.pl. | išpinklioja | išpinkliojo | išpinkliodavo | išpinklios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išpinkliočiau | išpinkliotumėme, išpinkliotume, išpinkliotumėm |
|---|
| 2p. | išpinkliotumei, išpinkliotum | išpinkliotumėt, išpinkliotumėte |
|---|
| 3p. | išpinkliotų | išpinkliotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išpinkliokime, išpinkliokim |
|---|
| 2p. | išpinklioki, išpinkliok | išpinkliokite, išpinkliokit |
|---|
| 3p. | teišpinklioja, teišpinkliojie | teišpinklioja, teišpinkliojie |
|---|
|
