|
|
|
|
литовский словарь / išsipainioti | |
išsipáinioti (išsipáinioja, išsipáiniojo)
1. выпутаться/выпутываться; распутаться/ распутываться;
mãzgas išsipáiniojo — узел распутался;
2. prk. выпутаться/выпутываться, выкрутиться/выкручиваться, вывернуться/выворачиваться;
jìs vikriaĩ išsipáiniojo ìš kebliõs padėtiẽs — он ловко выпутался [вывернулся] из затруднительного положения
/en/
1. (apie virvę, siūlus ir pan.) get/become disentangled /undone/untwined; mazgas išsipainiojo the knot has got disentangled/undone;2. prk. (iš bėdos) pull through ; jis vikriai išsipainiojo iš keblios padėties he has dodgily pulled through the difficulties
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsipainioju | išsipainiojau | išsipainiodavau | išsipainiosiu |
|---|
| 2p.sg. | išsipainioji | išsipainiojai | išsipainiodavai | išsipainiosi |
|---|
| 3p.sg. | išsipainioja | išsipainiojo | išsipainiodavo | išsipainios |
|---|
| 1p.pl. | išsipainiojame, išsipainiojam | išsipainiojome, išsipainiojom | išsipainiodavome | išsipainiosime |
|---|
| 2p.pl. | išsipainiojate | išsipainiojot, išsipainiojote | išsipainiodavote | išsipainiosite |
|---|
| 3p.pl. | išsipainioja | išsipainiojo | išsipainiodavo | išsipainios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsipainiočiau | išsipainiotumėme, išsipainiotume |
|---|
| 2p. | išsipainiotum, išsipainiotumei | išsipainiotumėte |
|---|
| 3p. | išsipainiotų | išsipainiotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsipainiokime, išsipainiokim |
|---|
| 2p. | išsipainiok, išsipainioki | išsipainiokit, išsipainiokite |
|---|
| 3p. | teišsipainiojie, teišsipainioja | teišsipainiojie, teišsipainioja |
|---|
|
