|
|
|
|
литовский словарь / nudrėbti | |
nudrė̃bti (nùdrebia, nùdrėbė)
1. (numesti) сбросить/сбрасывать;
2. (nulipdyti) слепить/ слепливать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | nudrebiu | nudrėbiau | nudrėbdavau | nudrėbsiu |
|---|
| 2p.sg. | nudrebi | nudrėbei | nudrėbdavai | nudrėbsi |
|---|
| 3p.sg. | nudrebia | nudrėbė | nudrėbdavo | nudrėbs |
|---|
| 1p.pl. | nudrebiam, nudrebiame | nudrėbėme, nudrėbėm | nudrėbdavome, nudrėbdavom | nudrėbsime, nudrėbsim |
|---|
| 2p.pl. | nudrebiate, nudrebiat | nudrėbėt, nudrėbėte | nudrėbdavote, nudrėbdavot | nudrėbsit, nudrėbsite |
|---|
| 3p.pl. | nudrebia | nudrėbė | nudrėbdavo | nudrėbs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | nudrėbčiau | nudrėbtumėme, nudrėbtumėm, nudrėbtume |
|---|
| 2p. | nudrėbtumei, nudrėbtum | nudrėbtumėte, nudrėbtumėt |
|---|
| 3p. | nudrėbtų | nudrėbtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | nudrėbkim, nudrėbkime |
|---|
| 2p. | nudrėbki, nudrėbk | nudrėbkit, nudrėbkite |
|---|
| 3p. | tenudrebia, tenudrebie | tenudrebie, tenudrebia |
|---|
|
