|
|
|
|
литовский словарь / išvarinėti | | išvarinė́ti (išvarinė́ja, išvarinė́jo) džn. mžb. (по)выгонять/ выгнать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išvarinėju | išvarinėjau | išvarinėdavau | išvarinėsiu |
---|
2p.sg. | išvarinėji | išvarinėjai | išvarinėdavai | išvarinėsi |
---|
3p.sg. | išvarinėja | išvarinėjo | išvarinėdavo | išvarinės |
---|
1p.pl. | išvarinėjame, išvarinėjam | išvarinėjom, išvarinėjome | išvarinėdavome, išvarinėdavom | išvarinėsim, išvarinėsime |
---|
2p.pl. | išvarinėjate, išvarinėjat | išvarinėjote, išvarinėjot | išvarinėdavot, išvarinėdavote | išvarinėsite, išvarinėsit |
---|
3p.pl. | išvarinėja | išvarinėjo | išvarinėdavo | išvarinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išvarinėčiau | išvarinėtumėm, išvarinėtume, išvarinėtumėme |
---|
2p. | išvarinėtum, išvarinėtumei | išvarinėtumėt, išvarinėtumėte |
---|
3p. | išvarinėtų | išvarinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išvarinėkime, išvarinėkim |
---|
2p. | išvarinėk, išvarinėki | išvarinėkite, išvarinėkit |
---|
3p. | teišvarinėja, teišvarinėjie | teišvarinėjie, teišvarinėja |
---|
|