|
|
|
|
литовский словарь / vožtelėti | |
vóžtelėti (vóžtelėja, vóžtelėjo)
1. приоткрыть/приоткрывать;
v. dañgtį — приоткрыть крышку;
2. šnek. ударить/ударять, хлестнуть/хлестать šnek.
/en/
(suduoti): v. kam į veidą give smb a slap in the face
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | vožtelėju | vožtelėjau | vožtelėdavau | vožtelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | vožtelėji | vožtelėjai | vožtelėdavai | vožtelėsi |
|---|
| 3p.sg. | vožtelėja | vožtelėjo | vožtelėdavo | vožtelės |
|---|
| 1p.pl. | vožtelėjame, vožtelėjam | vožtelėjome, vožtelėjom | vožtelėdavome, vožtelėdavom | vožtelėsim, vožtelėsime |
|---|
| 2p.pl. | vožtelėjat, vožtelėjate | vožtelėjot, vožtelėjote | vožtelėdavot, vožtelėdavote | vožtelėsite, vožtelėsit |
|---|
| 3p.pl. | vožtelėja | vožtelėjo | vožtelėdavo | vožtelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | vožtelėčiau | vožtelėtumėme, vožtelėtumėm, vožtelėtume |
|---|
| 2p. | vožtelėtum, vožtelėtumei | vožtelėtumėte, vožtelėtumėt |
|---|
| 3p. | vožtelėtų | vožtelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | vožtelėkime, vožtelėkim |
|---|
| 2p. | vožtelėk, vožtelėki | vožtelėkit, vožtelėkite |
|---|
| 3p. | tevožtelėja, tevožtelėjie | tevožtelėja, tevožtelėjie |
|---|
|
