|
|
|
|
литовский словарь / suskardėti | | suskardė́ti (suskar̃di, suskardė́jo) зазвучать [прозвучать] /звучать; раздаться/раздаваться
/en/ žr. suskardenti
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suskardžiu | suskardėjau | suskardėdavau | suskardėsiu |
---|
2p.sg. | suskardi | suskardėjai | suskardėdavai | suskardėsi |
---|
3p.sg. | suskardi | suskardėjo | suskardėdavo | suskardės |
---|
1p.pl. | suskardime, suskardim | suskardėjom, suskardėjome | suskardėdavome, suskardėdavom | suskardėsime, suskardėsim |
---|
2p.pl. | suskardit, suskardite | suskardėjote, suskardėjot | suskardėdavot, suskardėdavote | suskardėsit, suskardėsite |
---|
3p.pl. | suskardi | suskardėjo | suskardėdavo | suskardės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suskardėčiau | suskardėtume, suskardėtumėme, suskardėtumėm |
---|
2p. | suskardėtumei, suskardėtum | suskardėtumėt, suskardėtumėte |
---|
3p. | suskardėtų | suskardėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suskardėkim, suskardėkime |
---|
2p. | suskardėk, suskardėki | suskardėkite, suskardėkit |
---|
3p. | tesuskardie, tesuskardi | tesuskardi, tesuskardie |
---|
|