|
|
|
|
литовский словарь / atsišnekėti | |
atsišnekė́ti (atsìšneka, atsišnekė́jo)
1. (pakankamai) наговориться/наговариваться;
2. отговориться/отговариваться (nesutikti)
/en/
(pakankamai) have had a very long talk; jie atsišnekėjo they have talked enough ; jie negali a. they can never talk enough
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atsišneku | atsišnekėjau | atsišnekėdavau | atsišnekėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atsišneki | atsišnekėjai | atsišnekėdavai | atsišnekėsi |
|---|
| 3p.sg. | atsišneka | atsišnekėjo | atsišnekėdavo | atsišnekės |
|---|
| 1p.pl. | atsišnekam, atsišnekame | atsišnekėjom, atsišnekėjome | atsišnekėdavome | atsišnekėsime |
|---|
| 2p.pl. | atsišnekate | atsišnekėjote, atsišnekėjot | atsišnekėdavote | atsišnekėsite |
|---|
| 3p.pl. | atsišneka | atsišnekėjo | atsišnekėdavo | atsišnekės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atsišnekėčiau | atsišnekėtumėme, atsišnekėtume |
|---|
| 2p. | atsišnekėtumei, atsišnekėtum | atsišnekėtumėte |
|---|
| 3p. | atsišnekėtų | atsišnekėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atsišnekėkime, atsišnekėkim |
|---|
| 2p. | atsišnekėki, atsišnekėk | atsišnekėkite, atsišnekėkit |
|---|
| 3p. | teatsišneka, teatsišnekie | teatsišneka, teatsišnekie |
|---|
|
