/ru/
усматривать; различать; разбирать
/en/
1. be able to see; 2. make out
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įmatau | įmačiau | įmatydavau | įmatysiu |
| 2p.sg. | įmatai | įmatei | įmatydavai | įmatysi |
| 3p.sg. | įmato | įmatė | įmatydavo | įmatys |
| 1p.pl. | įmatom, įmatome | įmatėme, įmatėm | įmatydavom, įmatydavome | įmatysim, įmatysime |
| 2p.pl. | įmatote, įmatot | įmatėt, įmatėte | įmatydavot, įmatydavote | įmatysite, įmatysit |
| 3p.pl. | įmato | įmatė | įmatydavo | įmatys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įmatyčiau | įmatytumėm, įmatytume, įmatytumėme |
| 2p. | įmatytumei, įmatytum | įmatytumėte, įmatytumėt |
| 3p. | įmatytų | įmatytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įmatykime, įmatykim | |
| 2p. | įmatyk, įmatyki | įmatykite, įmatykit |
| 3p. | teįmatai, teįmato | teįmato, teįmatai |