/ru/
царапать; драть; чертить
/en/
1. scratch; 2. prk. (greitai eiti) walk fast
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | bruožiu | bruožiau | bruoždavau | bruošiu |
| 2p.sg. | bruoži | bruožei | bruoždavai | bruoši |
| 3p.sg. | bruožia | bruožė | bruoždavo | bruoš |
| 1p.pl. | bruožiame, bruožiam | bruožėm, bruožėme | bruoždavome, bruoždavom | bruošim, bruošime |
| 2p.pl. | bruožiate, bruožiat | bruožėte, bruožėt | bruoždavote, bruoždavot | bruošite, bruošit |
| 3p.pl. | bruožia | bruožė | bruoždavo | bruoš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | bruožčiau | bruožtumėme, bruožtumėm, bruožtume |
| 2p. | bruožtumei, bruožtum | bruožtumėte, bruožtumėt |
| 3p. | bruožtų | bruožtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | bruožkim, bruožkime | |
| 2p. | bruožki, bruožk | bruožkite, bruožkit |
| 3p. | tebruožia, tebruožie | tebruožia, tebruožie |