|
|
|
|
литовский словарь / įkūnėti | |
įkūnė́ti (įkūnė́ja, įkūnė́jo) — войти/входить в тело, раздобреть/ добреть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įkūnėju | įkūnėjau | įkūnėdavau | įkūnėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įkūnėji | įkūnėjai | įkūnėdavai | įkūnėsi |
|---|
| 3p.sg. | įkūnėja | įkūnėjo | įkūnėdavo | įkūnės |
|---|
| 1p.pl. | įkūnėjam, įkūnėjame | įkūnėjome, įkūnėjom | įkūnėdavom, įkūnėdavome | įkūnėsim, įkūnėsime |
|---|
| 2p.pl. | įkūnėjate, įkūnėjat | įkūnėjot, įkūnėjote | įkūnėdavote, įkūnėdavot | įkūnėsite, įkūnėsit |
|---|
| 3p.pl. | įkūnėja | įkūnėjo | įkūnėdavo | įkūnės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įkūnėčiau | įkūnėtumėm, įkūnėtume, įkūnėtumėme |
|---|
| 2p. | įkūnėtum, įkūnėtumei | įkūnėtumėte, įkūnėtumėt |
|---|
| 3p. | įkūnėtų | įkūnėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įkūnėkim, įkūnėkime |
|---|
| 2p. | įkūnėki, įkūnėk | įkūnėkite, įkūnėkit |
|---|
| 3p. | teįkūnėja, teįkūnėjie | teįkūnėjie, teįkūnėja |
|---|
|
