|
|
|
|
литовский словарь / iškūrenti | |
iškūrénti (iškūrẽna, iškūrẽno) — вытопить/вытапливать, истопить/истапливать;
iškūrénti krósnį — истопить печь;
iškūrénti kam̃barį — вытопить комнату;
iškūrénti kám pir̃tį — задать кому-л. взбучку šnek.
/en/
heat, give a heating; i. krosnį give the stove a heating
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iškūrenu | iškūrenau | iškūrendavau | iškūrensiu |
|---|
| 2p.sg. | iškūreni | iškūrenai | iškūrendavai | iškūrensi |
|---|
| 3p.sg. | iškūrena | iškūreno | iškūrendavo | iškūrens |
|---|
| 1p.pl. | iškūrename, iškūrenam | iškūrenom, iškūrenome | iškūrendavome, iškūrendavom | iškūrensim, iškūrensime |
|---|
| 2p.pl. | iškūrenate, iškūrenat | iškūrenot, iškūrenote | iškūrendavot, iškūrendavote | iškūrensite, iškūrensit |
|---|
| 3p.pl. | iškūrena | iškūreno | iškūrendavo | iškūrens |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iškūrenčiau | iškūrentumėm, iškūrentumėme, iškūrentume |
|---|
| 2p. | iškūrentumei, iškūrentum | iškūrentumėt, iškūrentumėte |
|---|
| 3p. | iškūrentų | iškūrentų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iškūrenkime, iškūrenkim |
|---|
| 2p. | iškūrenk, iškūrenki | iškūrenkite, iškūrenkit |
|---|
| 3p. | teiškūrena, teiškūrenie | teiškūrenie, teiškūrena |
|---|
|
