|
|
|
|
литовский словарь / sučiauškėti | | sučiauškė́ti (sučiáuška, sučiauškė́jo) защебетать/ щебетать, зачирикать/чирикать, запеть/ петь; sučiauškė́jo paukštẽliai — защебетали птички; sučiauškė́jo mergáitė prk. — защебетала девочка
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sučiaušku | sučiauškėjau | sučiauškėdavau | sučiauškėsiu |
---|
2p.sg. | sučiauški | sučiauškėjai | sučiauškėdavai | sučiauškėsi |
---|
3p.sg. | sučiauška | sučiauškėjo | sučiauškėdavo | sučiauškės |
---|
1p.pl. | sučiauškam, sučiauškame | sučiauškėjom, sučiauškėjome | sučiauškėdavome, sučiauškėdavom | sučiauškėsim, sučiauškėsime |
---|
2p.pl. | sučiauškat, sučiauškate | sučiauškėjot, sučiauškėjote | sučiauškėdavote, sučiauškėdavot | sučiauškėsit, sučiauškėsite |
---|
3p.pl. | sučiauška | sučiauškėjo | sučiauškėdavo | sučiauškės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sučiauškėčiau | sučiauškėtumėm, sučiauškėtumėme, sučiauškėtume |
---|
2p. | sučiauškėtumei, sučiauškėtum | sučiauškėtumėte, sučiauškėtumėt |
---|
3p. | sučiauškėtų | sučiauškėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sučiauškėkim, sučiauškėkime |
---|
2p. | sučiauškėki, sučiauškėk | sučiauškėkite, sučiauškėkit |
---|
3p. | tesučiauška, tesučiauškie | tesučiauška, tesučiauškie |
---|
|