/ru/
оживлять; освежать; приводить в чувство
/en/
1. revive; (teikti žvalumo) enliven, vivify, revitalize; 2. (apalpusį) bring (smb) to his senses; bring (smb) round šnek.
/de/
1 erfrischen vt 2 (apalpusį) beleben vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atgaivinu | atgaivinau | atgaivindavau | atgaivinsiu |
| 2p.sg. | atgaivini | atgaivinai | atgaivindavai | atgaivinsi |
| 3p.sg. | atgaivina | atgaivino | atgaivindavo | atgaivins |
| 1p.pl. | atgaivinam, atgaiviname | atgaivinome, atgaivinom | atgaivindavom, atgaivindavome | atgaivinsime, atgaivinsim |
| 2p.pl. | atgaivinate, atgaivinat | atgaivinot, atgaivinote | atgaivindavot, atgaivindavote | atgaivinsit, atgaivinsite |
| 3p.pl. | atgaivina | atgaivino | atgaivindavo | atgaivins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atgaivinčiau | atgaivintumėm, atgaivintume, atgaivintumėme |
| 2p. | atgaivintumei, atgaivintum | atgaivintumėte, atgaivintumėt |
| 3p. | atgaivintų | atgaivintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atgaivinkim, atgaivinkime | |
| 2p. | atgaivink, atgaivinki | atgaivinkit, atgaivinkite |
| 3p. | teatgaivina, teatgaivinie | teatgaivina, teatgaivinie |