|
|
|
|
литовский словарь / išgrobstyti | |
išgróbstyti (išgróbsto, išgróbstė) — džn. расхищать/расхитить, растаскать/растащить, разграблять/разграбить
/en/
plunder
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgrobstau | išgrobsčiau | išgrobstydavau | išgrobstysiu |
|---|
| 2p.sg. | išgrobstai | išgrobstei | išgrobstydavai | išgrobstysi |
|---|
| 3p.sg. | išgrobsto | išgrobstė | išgrobstydavo | išgrobstys |
|---|
| 1p.pl. | išgrobstom, išgrobstome | išgrobstėme, išgrobstėm | išgrobstydavome, išgrobstydavom | išgrobstysime, išgrobstysim |
|---|
| 2p.pl. | išgrobstot, išgrobstote | išgrobstėt, išgrobstėte | išgrobstydavot, išgrobstydavote | išgrobstysite, išgrobstysit |
|---|
| 3p.pl. | išgrobsto | išgrobstė | išgrobstydavo | išgrobstys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgrobstyčiau | išgrobstytumėm, išgrobstytumėme, išgrobstytume |
|---|
| 2p. | išgrobstytum, išgrobstytumei | išgrobstytumėt, išgrobstytumėte |
|---|
| 3p. | išgrobstytų | išgrobstytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgrobstykime, išgrobstykim |
|---|
| 2p. | išgrobstyki, išgrobstyk | išgrobstykit, išgrobstykite |
|---|
| 3p. | teišgrobstai, teišgrobsto | teišgrobsto, teišgrobstai |
|---|
|
