/ru/
употреблять; израсходовать; кончать
/en/
consume, use up
/de/
verbrauchen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | suvartoju | suvartojau | suvartodavau | suvartosiu |
| 2p.sg. | suvartoji | suvartojai | suvartodavai | suvartosi |
| 3p.sg. | suvartoja | suvartojo | suvartodavo | suvartos |
| 1p.pl. | suvartojame, suvartojam | suvartojome, suvartojom | suvartodavom, suvartodavome | suvartosim, suvartosime |
| 2p.pl. | suvartojat, suvartojate | suvartojot, suvartojote | suvartodavot, suvartodavote | suvartosite, suvartosit |
| 3p.pl. | suvartoja | suvartojo | suvartodavo | suvartos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | suvartočiau | suvartotumėm, suvartotume, suvartotumėme |
| 2p. | suvartotumei, suvartotum | suvartotumėt, suvartotumėte |
| 3p. | suvartotų | suvartotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | suvartokime, suvartokim | |
| 2p. | suvartok, suvartoki | suvartokit, suvartokite |
| 3p. | tesuvartojie, tesuvartoja | tesuvartojie, tesuvartoja |