|
|
|
|
литовский словарь / pastovėti | |
pastovė́ti (pastóvi, pastovė́jo) постоять/стоять;
jìs kíek pastovė́jo láukdamas atsãkymo — он постоял некоторое время в ожидании ответа;
võs pastóvi — едва на ногах стоит
/en/
1. (neilgai ir pan.) stand (for a while); 2. (galėti stovėti) be able to stand
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pastoviu | pastovėjau | pastovėdavau | pastovėsiu |
|---|
| 2p.sg. | pastovi | pastovėjai | pastovėdavai | pastovėsi |
|---|
| 3p.sg. | pastovi | pastovėjo | pastovėdavo | pastovės |
|---|
| 1p.pl. | pastovime, pastovim | pastovėjom, pastovėjome | pastovėdavome, pastovėdavom | pastovėsime, pastovėsim |
|---|
| 2p.pl. | pastovite, pastovit | pastovėjot, pastovėjote | pastovėdavote, pastovėdavot | pastovėsit, pastovėsite |
|---|
| 3p.pl. | pastovi | pastovėjo | pastovėdavo | pastovės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pastovėčiau | pastovėtumėm, pastovėtume, pastovėtumėme |
|---|
| 2p. | pastovėtumei, pastovėtum | pastovėtumėte, pastovėtumėt |
|---|
| 3p. | pastovėtų | pastovėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pastovėkim, pastovėkime |
|---|
| 2p. | pastovėk, pastovėki | pastovėkit, pastovėkite |
|---|
| 3p. | tepastovi, tepastovie | tepastovie, tepastovi |
|---|
|
