|
|
|
|
литовский словарь / išsilavinti | |
išsilãvinti (išsilãvina, išsilãvino) — развиться/развиваться;
/en/
become developed/intelligent ; develop
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsilavinu | išsilavinau | išsilavindavau | išsilavinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išsilavini | išsilavinai | išsilavindavai | išsilavinsi |
|---|
| 3p.sg. | išsilavina | išsilavino | išsilavindavo | išsilavins |
|---|
| 1p.pl. | išsilavinam, išsilaviname | išsilavinome, išsilavinom | išsilavindavome | išsilavinsime |
|---|
| 2p.pl. | išsilavinate | išsilavinot, išsilavinote | išsilavindavote | išsilavinsite |
|---|
| 3p.pl. | išsilavina | išsilavino | išsilavindavo | išsilavins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsilavinčiau | išsilavintume, išsilavintumėme |
|---|
| 2p. | išsilavintumei, išsilavintum | išsilavintumėte |
|---|
| 3p. | išsilavintų | išsilavintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsilavinkim, išsilavinkime |
|---|
| 2p. | išsilavinki, išsilavink | išsilavinkite, išsilavinkit |
|---|
| 3p. | teišsilavina, teišsilavinie | teišsilavina, teišsilavinie |
|---|
|
