|
|
|
|
литовский словарь / suvaikėti | |
suvaikė́ti (suvaikė́ja, suvaikė́jo) впасть/впадать в детство;
sẽnis suvaikė́jo — старик впал в детство
/en/
become a dotard, dote, lapse into dotage, be/sink in one's second childhood
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | suvaikėju | suvaikėjau | suvaikėdavau | suvaikėsiu |
|---|
| 2p.sg. | suvaikėji | suvaikėjai | suvaikėdavai | suvaikėsi |
|---|
| 3p.sg. | suvaikėja | suvaikėjo | suvaikėdavo | suvaikės |
|---|
| 1p.pl. | suvaikėjame, suvaikėjam | suvaikėjom, suvaikėjome | suvaikėdavome, suvaikėdavom | suvaikėsim, suvaikėsime |
|---|
| 2p.pl. | suvaikėjate, suvaikėjat | suvaikėjote, suvaikėjot | suvaikėdavot, suvaikėdavote | suvaikėsite, suvaikėsit |
|---|
| 3p.pl. | suvaikėja | suvaikėjo | suvaikėdavo | suvaikės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | suvaikėčiau | suvaikėtumėme, suvaikėtumėm, suvaikėtume |
|---|
| 2p. | suvaikėtumei, suvaikėtum | suvaikėtumėte, suvaikėtumėt |
|---|
| 3p. | suvaikėtų | suvaikėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | suvaikėkime, suvaikėkim |
|---|
| 2p. | suvaikėk, suvaikėki | suvaikėkite, suvaikėkit |
|---|
| 3p. | tesuvaikėjie, tesuvaikėja | tesuvaikėja, tesuvaikėjie |
|---|
|
