|
|
|
|
литовский словарь / suvaikėti | | suvaikė́ti (suvaikė́ja, suvaikė́jo) впасть/впадать в детство; sẽnis suvaikė́jo — старик впал в детство
/en/ become a dotard, dote, lapse into dotage, be/sink in one's second childhood
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suvaikėju | suvaikėjau | suvaikėdavau | suvaikėsiu |
---|
2p.sg. | suvaikėji | suvaikėjai | suvaikėdavai | suvaikėsi |
---|
3p.sg. | suvaikėja | suvaikėjo | suvaikėdavo | suvaikės |
---|
1p.pl. | suvaikėjame, suvaikėjam | suvaikėjom, suvaikėjome | suvaikėdavome, suvaikėdavom | suvaikėsim, suvaikėsime |
---|
2p.pl. | suvaikėjate, suvaikėjat | suvaikėjote, suvaikėjot | suvaikėdavot, suvaikėdavote | suvaikėsite, suvaikėsit |
---|
3p.pl. | suvaikėja | suvaikėjo | suvaikėdavo | suvaikės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suvaikėčiau | suvaikėtumėme, suvaikėtumėm, suvaikėtume |
---|
2p. | suvaikėtumei, suvaikėtum | suvaikėtumėte, suvaikėtumėt |
---|
3p. | suvaikėtų | suvaikėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suvaikėkime, suvaikėkim |
---|
2p. | suvaikėk, suvaikėki | suvaikėkite, suvaikėkit |
---|
3p. | tesuvaikėjie, tesuvaikėja | tesuvaikėja, tesuvaikėjie |
---|
|