|
|
|
|
литовский словарь / iškrūmyti | |
iškrūmýti (iškrūmìja, iškrūmìjo) разрастись/разрастаться, разветвиться/разветвляться;
kviečiaĩ iškrūmìjo — пшеница разраслась
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iškrūmiju | iškrūmijau | iškrūmydavau | iškrūmysiu |
|---|
| 2p.sg. | iškrūmiji | iškrūmijai | iškrūmydavai | iškrūmysi |
|---|
| 3p.sg. | iškrūmija | iškrūmijo | iškrūmydavo | iškrūmys |
|---|
| 1p.pl. | iškrūmijame, iškrūmijam | iškrūmijom, iškrūmijome | iškrūmydavome, iškrūmydavom | iškrūmysim, iškrūmysime |
|---|
| 2p.pl. | iškrūmijate, iškrūmijat | iškrūmijot, iškrūmijote | iškrūmydavote, iškrūmydavot | iškrūmysite, iškrūmysit |
|---|
| 3p.pl. | iškrūmija | iškrūmijo | iškrūmydavo | iškrūmys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iškrūmyčiau | iškrūmytume, iškrūmytumėme, iškrūmytumėm |
|---|
| 2p. | iškrūmytum, iškrūmytumei | iškrūmytumėte, iškrūmytumėt |
|---|
| 3p. | iškrūmytų | iškrūmytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iškrūmykime, iškrūmykim |
|---|
| 2p. | iškrūmyki, iškrūmyk | iškrūmykit, iškrūmykite |
|---|
| 3p. | teiškrūmijie, teiškrūmija | teiškrūmijie, teiškrūmija |
|---|
|
