|
|
|
|
литовский словарь / skonėti | |
skonė́ti (skonė́ja, skonė́jo) приходиться по вкусу, нравиться;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | skoniu | skonėjau | skonėdavau | skonėsiu |
|---|
| 2p.sg. | skoni | skonėjai | skonėdavai | skonėsi |
|---|
| 3p.sg. | skoni | skonėjo | skonėdavo | skonės |
|---|
| 1p.pl. | skonime, skonim | skonėjom, skonėjome | skonėdavom, skonėdavome | skonėsime, skonėsim |
|---|
| 2p.pl. | skonite, skonit | skonėjot, skonėjote | skonėdavote, skonėdavot | skonėsit, skonėsite |
|---|
| 3p.pl. | skoni | skonėjo | skonėdavo | skonės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | skonėčiau | skonėtumėme, skonėtume, skonėtumėm |
|---|
| 2p. | skonėtumei, skonėtum | skonėtumėt, skonėtumėte |
|---|
| 3p. | skonėtų | skonėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | skonėkim, skonėkime |
|---|
| 2p. | skonėk, skonėki | skonėkite, skonėkit |
|---|
| 3p. | teskoni, teskonie | teskonie, teskoni |
|---|
|
