/ru/
располагаться размещаться
/en/
locate; arrange ; kar. dispose, station; take the position
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsidėstau | išsidėsčiau | išsidėstydavau | išsidėstysiu |
| 2p.sg. | išsidėstai | išsidėstei | išsidėstydavai | išsidėstysi |
| 3p.sg. | išsidėsto | išsidėstė | išsidėstydavo | išsidėstys |
| 1p.pl. | išsidėstome, išsidėstom | išsidėstėme, išsidėstėm | išsidėstydavome | išsidėstysime |
| 2p.pl. | išsidėstote | išsidėstėte, išsidėstėt | išsidėstydavote | išsidėstysite |
| 3p.pl. | išsidėsto | išsidėstė | išsidėstydavo | išsidėstys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsidėstyčiau | išsidėstytumėme, išsidėstytume |
| 2p. | išsidėstytum, išsidėstytumei | išsidėstytumėte |
| 3p. | išsidėstytų | išsidėstytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsidėstykime, išsidėstykim | |
| 2p. | išsidėstyki, išsidėstyk | išsidėstykite, išsidėstykit |
| 3p. | teišsidėstai, teišsidėsto | teišsidėstai, teišsidėsto |