|
|
|
|
литовский словарь / išaičioti | |
išáičioti (išáičioja, išáičiojo), išaimanúoti (išaimanúoja, išaimanãvo) проохать/охать, проахать/ахать šnek.;
ligónis išáičiojo vìsą náktį — больной проохал всю ночь
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išaičioju | išaičiojau | išaičiodavau | išaičiosiu |
|---|
| 2p.sg. | išaičioji | išaičiojai | išaičiodavai | išaičiosi |
|---|
| 3p.sg. | išaičioja | išaičiojo | išaičiodavo | išaičios |
|---|
| 1p.pl. | išaičiojame, išaičiojam | išaičiojom, išaičiojome | išaičiodavom, išaičiodavome | išaičiosim, išaičiosime |
|---|
| 2p.pl. | išaičiojate, išaičiojat | išaičiojot, išaičiojote | išaičiodavot, išaičiodavote | išaičiosit, išaičiosite |
|---|
| 3p.pl. | išaičioja | išaičiojo | išaičiodavo | išaičios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išaičiočiau | išaičiotumėm, išaičiotume, išaičiotumėme |
|---|
| 2p. | išaičiotumei, išaičiotum | išaičiotumėt, išaičiotumėte |
|---|
| 3p. | išaičiotų | išaičiotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išaičiokim, išaičiokime |
|---|
| 2p. | išaičiok, išaičioki | išaičiokite, išaičiokit |
|---|
| 3p. | teišaičiojie, teišaičioja | teišaičiojie, teišaičioja |
|---|
|
